Visuminio ugdymo samprata

Visuomenėje, kurioje vis dažniau vertybes diktuoja populiarioji kultūra, žmonės pirmiau laikomi darbo rinkos dalyviais, o vieninteliais sėkmės matais tampa išorinis grožis ir finansinė sėkmė, siekiame savo vaikams sukurti erdvę, kurioje jie galėtų atrasti savajį „aš“ ir puoselėti savo žmogiškumą. Harmoningos asmenybės ugdymo pagrindas - tolygi ir lygiavertiška intelektinių, fizinių, emocinių ir socialinių vaiko galių plėtra.

Visuminio ugdymo samprata remiasi nuostata, jog pasaulis - tai integruota visuma, kurioje viskas yra susiję. Būtent integralumas yra vienas iš pamatinių visuminio ugdymo aspektų. Jis pasireiškia ne tik kalbant apie harmoningos asmenybės augimą (intelektinį, fizinį, emocinį ir socialinį), bet ir organizuojant ugdymo procesą (pvz., mišraus amžiaus grupės/ klasės, dalykų, temų integracija) bei parenkant ugdymo metodus (pvz., projektiniai darbai, problemų sprendimu paremtas mokymasis ir kt.). Toks mokymasis besimokančiajam sukuria galimybę pajausti dalykų esmę, reikalauja aukštesnių mąstymo gebėjimų, kur kas didesnio įsitraukimo ir kūrybiškumo. O viso to rezultatas - žmogus, pasiruošęs sėkmingai įveikti visus savo gyvenimo iššūkius.

Pasitikintys, pažįstantys save, atkaklūs, kūrybiški, gerbiantys savo kūną, bendruomeniški, bendraujantys, empatiški, drąsiai tyrinėjantys ir atviri pasauliui, dvasingi ir nuolat besimokantys vaikai - tai pamatas, nuo kurio atsispirdami kuriame „Tėkmės“ mokyklą.

Visuminis ugdymas mokykloje

Mokykloje laikomės visuminio ugdymo sampratos. Harmoningo asmenybės ugdymo siekiame tolygiai ir lygiavertiškai plėtodami intelektines, fizines, emocines ir socialines vaikų galias. O viso to rezultatas - žmogus, pasiruošęs sėkmingai įveikti visus savo gyvenimo iššūkius.

Konstruodami visą mokyklos ugdymo procesą išskiriame du visuminio ugdymo aspektus, t.y. harmoningos asmenybės ugdymas ir ugdymo proceso integralumas.

Mokomės mišrioje klasėje. Mūsų skirtybės - tai mūsų turtas. Tad mokomės vienoje jungtinėje pradinukų klasėje, kurioje sėkmingai kartu sugyvena ir pirmokai, ir ketvirtokai. Mokomės su vyresniais ir iš jų, gelbstim jaunesniam ir tuo pačiu pasikartojam jau primirštus dalykus. Kai esame tokie skirtingi ir tai pagarbiai priimame, būna akimirkų, kai užsimirštame, kas kurioje klasėje iš tiesų mokomės.

Mokomės teminio ugdymo principu. Kiekvieną savaitę pradedame nauja tema, kurią nagrinėjam pasitelkdami visus savo pojūčius. O jai einant į pabaigą, jaučiamės tikrais šios temos ekspertais. Toks mokymasis leidžia geriau suvokti ir pajausti dalykų esmę, panirti ieškojimuose ir atradimuose. Norime mokiniams atskleisti ne tik visumą, bet ir padėti įžvelgti atskiras jos dalis, jų tarpusavio ryšius ir santykius.

Mokomės individualiu tempu. Ne visi vaikai tą pačią temą išmoksta tokiu pačiu greičiu, kai kurie iš jų tiesiog yra lėtesnio būdo. Mokymasis yra aktyvaus konstravimo procesas. Jo efektyvumas priklauso nuo daugelio dalykų, iš kurių bene pagrindinis yra prasmės klausimas. Mokymasis netenka prasmės, kai jis būna per lėtas arba per greitas, neatitinka mūsų mokymosi stiliaus, yra per anksti arba per vėlai jau turimų gebėjimų atžvilgiu. Ir mums tai rūpi! Todėl didžiąją dalį lietuvių kalbos ir matematikos gebėjimų mokiniai mokosi individualiai, savu tempu. Norime, jog jie taptų savo mokymosi šeimininkais ir būtų pasirengę mokytis visą gyvenimą.

Mokomės klausinėdami ir spręsdami problemas (angl. Problem based learning). Ar dinozaurai galėtų būti naminiai gyvūnai? Kaip atrodytų miško gyvūnų restorano valgiaraštis? Kaip savo mokykloje galėtumėm sumažinti sunaudojamos elektros kiekį? Tokie ir panašūs klausimai - tai problemų sprendimu grįsto mokymosi pavyzdžiai. Toks mokymosi būdas yra bene ryškiausia integralaus mokymosi forma, kurios rezultatas - kompleksinis ir gilus mokinių mokymasis. Keldami klausimus, ieškodami atsakymų, įgyvendindami projektus, mokiniai integruoja atskirų dalykų žinias į visumą, ugdo savo kūrybiškumą ir geriau supranta nagrinėjamus reiškinius.

Ugdymas mūsų mokykloje vyksta pagal šalyje patvirtintą bendrąją pradinio ir pagrindinio ugdymo programą bei atitinka kitus su ugdymo organizavimu susijusius teisės aktus.